Kai sekundės lemia viską: kaip išlikti ramiam po avarijos ir išvengti brangių klaidų

Net ir atsargiausi vairuotojai nėra apsaugoti nuo eismo įvykių. Kartais pakanka sekundės neatidumo, slidžios kelio dangos ar kito vairuotojo klaidos – ir ramus rytas akimirksniu virsta stresu kupina situacija. Nors dauguma eismo įvykių yra smulkūs, net ir menkiausias susidūrimas gali sukelti šoką, sumišimą bei paniką. Būtent šios pirmosios minutės po avarijos dažniausiai nulemia, ar situacija bus suvaldyta greitai ir be papildomų nuostolių. Todėl svarbu žinoti ne tik, ką daryti, bet ir ko vengti.

Blaivus situacijos įvertinimas

Patekimas į avariją dažnai sukelia stiprią emocinę reakciją. Tačiau pirmas veiksmas turi būti situacijos įvertinimas be panikos. Reikia įsitikinti, ar jums ir kitiems dalyviams negresia pavojus. Jei kažkas sužeistas, nedelsiant skambinkite 112 ir iškviesti medikus bei policiją. Svarbiausia – elgtis atsargiai ir nepriimti impulsyvių sprendimų, nes net keli neteisingi judesiai gali pabloginti nukentėjusiojo būklę.

Kartais net rimtos traumos gali iš pradžių neatrodyti pavojingos. Tai lemia adrenalino ir kortizolio poveikis – organizmo reakcija į stresą, kai žmogus tampa „atsparus“ skausmui ir susikoncentruoja į išgyvenimą. Net jei jaučiatės gerai, būtina save patikrinti, o prireikus – kreiptis į medikus, teigia dr. Mark Jensen, Europos kelių saugumo tyrėjas.

Nusiraminimas padeda išvengti klaidų

Kai įvyksta avarija, natūrali reakcija – šokas, pyktis ar pasimetimas. Stresas stipriai veikia sprendimų priėmimą, todėl net paprasti veiksmai – pavyzdžiui, eismo deklaracijos pildymas – tampa iššūkiu. Tokiu metu svarbiausia – rasti būdą nusiraminti.

Specialistai rekomenduoja paprastus kvėpavimo pratimus. Vienas efektyviausių – vadinamasis „kvėpavimas kvadratu“:

• Lėtai įkvėpkite skaičiuodami iki keturių
• Keturias sekundes sulaikykite kvėpavimą
• Lėtai iškvėpkite iki keturių
• Padarykite trumpą pauzę ir kartokite kelis kartus

Toks kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už nusiraminimą ir įtampos mažinimą. Jei stresas itin didelis, gali padėti fizinis prisilietimas – apkabinimas ar rankos paspaudimas. Dr. Sarah Thompson, Amerikos psichologė, pabrėžia: „Fizinis kontaktas siunčia smegenims signalą, kad pavojus praėjo, todėl reakcija į stresą sumažėja.“

Jeigu stiprus nerimas ar panikos jausmas nepraeina per kelias valandas ar dienas, verta kreiptis į psichologą. Profesionali pagalba gali padėti greičiau atsigauti po trauminės patirties.

Šiuolaikinės technologijos – pagalba ranka

Jei po eismo įvykio matote, kad nėra sužeistųjų ir situacija nėra pavojinga, laikas imtis formalumų. Daugeliui vairuotojų vis dar atrodo, kad privaloma turėti popierinę autoįvykio deklaraciją, tačiau šiandien užtenka išmaniojo telefono. Internetinėje svetainėje galima užpildyti elektroninę deklaraciją, pripažintą visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių.

Deklaracijos sistema leidžia automatiškai nustatyti automobilio savininką pagal valstybinį numerį, nurodyti apgadinimus bei nubraižyti įvykio schemą. Tai ne tik pagreitina procesą, bet ir padeda išvengti dažnų klaidų. Be to, nereikia parsisiųsti jokios programėlės – viskas veikia naršyklėje.

Vis dėlto elektroninė deklaracija netinka, jei eismo įvykyje yra sužeistų žmonių, dalyvauja daugiau nei dvi transporto priemonės arba bent viena iš jų registruota ne Lietuvoje. Tokiais atvejais būtina kviesti policiją, kad įvykis būtų oficialiai užregistruotas.

Matomumas ir saugumas – dažnai pamirštami

Po avarijos, net jei visi sveiki, reikia pasirūpinti, kad kiti eismo dalyviai nebūtų įtraukti į naują incidentą. Įspėjamieji ženklai yra būtini – ypač naktį arba esant prastam matomumui. Juos reikia pastatyti tinkamu atstumu nuo įvykio vietos, kad kiti vairuotojai spėtų sustoti.

Dažna klaida – žmonės iškart išeina iš automobilio ir vaikšto važiuojamąja kelio dalimi. Visada pirmiausia užsisekite atšvaitinę liemenę, įjunkite avarinius žibintus ir tik tada išeikite iš automobilio.

Dažniausios klaidos po avarijos

Net ir patyrę vairuotojai stresinėse situacijose daro klaidas. Štai kelios, kurių reikėtų vengti:

• Neįvertinamas pavojus ir iškart puolama aiškintis kaltės klausimą
• Pamirštama užtikrinti matomumą kitiems vairuotojams
• Nepaskambinama policijai ar medikams, kai yra sužeistųjų
• Pasirašoma deklaracija nesupratus visų sąlygų ar pripažįstama kaltė per greitai
• Fotografuojama įvykio vieta tik iš vieno kampo – svarbu užfiksuoti viską: aplinką, žymes ant kelio, apgadintas vietas

Tinkamas elgesys pirmomis minutėmis po avarijos gali padėti išvengti ilgalaikių problemų – tiek finansinių, tiek psichologinių.

Kodėl svarbu būti pasiruošus iš anksto

Dauguma vairuotojų apie avariją negalvoja tol, kol ji neįvyksta. Pasiruošimas yra svarbiausia prevencijos priemonė. Automobilyje visada turėtų būti avarinis ženklas, atšvaitinė liemenė, pirmosios pagalbos rinkinys ir bent minimalios žinios, ką daryti įvykus eismo nelaimei. Be to, reikėtų iš anksto žinoti, kur ir kaip pildoma eismo įvykio deklaracija – tiek popierinė, tiek elektroninė. Tai sumažins stresą ir padės veikti užtikrintai.

Taip pat verta turėti telefone įrašytą pagalbos numerį, draudimo bendrovės kontaktus ir trumpą veiksmų sąrašą, ką daryti po avarijos. Tokie paprasti žingsniai gali sutaupyti daug laiko ir nervų.

Pabaigai: ramybė ir žinojimas – geriausia apsauga

Eismo įvykiai – tai ne tik transporto priemonių susidūrimai, bet ir žmogaus reakcijos išbandymas. Baimė, stresas ir pasimetimas gali padaryti daugiau žalos nei pati avarija. Todėl svarbiausia – išlikti ramiam, įvertinti situaciją, pasirūpinti saugumu ir veikti pagal aiškų planą. Šiandien, kai daug procesų galima atlikti skaitmeniniu būdu, pasiruošęs vairuotojas gali greitai ir be didesnių komplikacijų išspręsti net sudėtingą situaciją.

Atminkite: Kiekvienas vairuotojas gali atsidurti tokioje situacijoje, tačiau tik nuo jūsų priklauso, ar sugebėsite ją suvaldyti. Blaivus protas, atsakingas elgesys ir žinojimas, ką daryti – tai trys esminiai elementai, padedantys išvengti streso ir ilgalaikių pasekmių.